Prekės
Akcijos

Naujienos

Regioninių parduotuvių klaidos, mažinančios pelną

2017 11 07

Užsukus į krautuvę regione dažniausiai matomas gausus alkoholinių gėrimų, ypač alaus, pasirinkimas, vaisvandenių lentynos, bakalėjos, švieži maisto produktai, kibirai ir kiti prie ūkio reikalingi rakandai.

„Koks nors pigiausias limonadas užima pusę lentynos, esančios geriausioje vietoje, nors uždarbis iš šios prekės yra minimalus. Regionų prekybininkai nori visko pigiau ir neapskaičiuoja, kas iš tiesų jiems atneša pelną“, – sako Darius Putna, didmeninės prekybos plataus vartojimo prekėmis ir lentynų priežiūros bendrovės „Osama“ direktorius.

Svarbu – analizuoti

Konsultantų, už dieną prašančių mažiausiai 1.500 Eur, paslaugos kaimo prekybininkui neįkandamos, bet galima išanalizuoti prekių grupių maržas ir savarankiškai, suguldžius skaičius į lentelę kartu su buhalteriu.

Be to, svarbu matyti ne tik tuos klientus, kurie kasdien užsuka į krautuvę, bet ir tuos, kurie pro ją pravažiuoja. Gavusios siūlymą papildyti lentynas brangesnėmis prekėmis dažniausiai parduotuvių vedėjos iškart numoja ranka, sakydamos, kad neturi turtingų klientų, tačiau jos užmiršta, kad beveik visuose regionuose yra nemažai sodybų, į kurias važiuoja pasiturintys miestiečiai. Dabar jie apsiperka tinklinėse parduotuvėse, nes greičiausiai kažkada užsukę pamatė, kad vietos krautuvėje galima įsigyti, pavyzdžiui, vyno tik už 3 Eur.

„Tačiau galima susigrąžinti tuos klientus. Atsivežti sveikesnių, brangesnių produktų, kaip nors pranešti jiems apie pasikeitimus, gal plakatą pasikabinti“, – pataria p. Putna.

Lenkia „Maximą“

Asortimento klaidų verslininkas pastebi kone kiekvienoje kaimo krautuvėje. Jam susidaro įspūdis, kad parduotuvių vedėjai neturi aiškaus asortimento plano ir kone kiekvienas gamintojas ar platintojas gali be didesnių pastangų atvažiavęs įbrukti savo prekių.

„Kai kurios parduotuvės turi daugiau limonado rūšių negu „Maxima“. Turėk kelias ir užteks, sutarei su vienu tiekėju, tai ir dirbk bent 3 mėnesius, o paskui galvok, daryk konkursą ir rinkis kitą, jei nori, tačiau negalima leisti gamintojų atstovams šeimininkauti tavo lentynose“, – sako p. Putna.

Pasak jo, dabar kuo dažniau atstovai važiuoja tvarkyti lentynų į regionus, tuo geresni jų pardavimai. Kiekvieno gamintojo atstovas tvarkosi, kaip jam reikia, o turėtų parduotuvės vedėja nuspręsti, kiek kokiai prekei skirti vietos ir kur jos vieta. Norint susitvarkyti nebūtinai reikia pirkti brangias likučių apskaitos programas, užtenka elementarios tvarkos, sako pašnekovas.

Kai kurios parduotuvės nesukontroliuoja, ko turi savo sandėliuose, kitos neskuba lentynų papildyti trūkstamomis prekėmis, nors jų sandėlyje ir turi.

„Būna ir taip, kad atėjęs į parduotuvę randi tuščias „Vytauto“ lentynas, o sandėlyje – 5 paletės šio mineralinio vandens. Pardavėja sako: „O, gerai, kad atvažiavai, išsikrausi.“ Per tas kelias dienas, kol prekės nebuvo lentynoje, parduotuvė prarado galimybę uždirbti“, – pavyzdį pateikia p. Putna.

Nori sveikesnių

Užsakydamos prekes kaimo parduotuvės turėtų atidžiau žiūrėti jų sudėtį. Didžiųjų prekybos tinklų kategorijų valdytojai jau seniai žino, ko nori, iš ko daugiausia uždirba. Jie taip pat žino, kad vartotojai visur, įskaitant ir kaimo vietoves, vis atidžiau žiūri į sudėtį ir nori sveikų produktų. Sprendimai, kai sumažinama prekės pakuotė ar kokių nors medžiagų kiekis, pasiteisina tik trumpuoju laikotarpiu, nes vartotojas skaito ir sudėtį, ir žiūri į kilogramo kainą.

Artūras Urbonavičius, rinkos tyrimų bendrovės „Baltmi Baltic Market Insights“ verslo plėtros vadovas, sako, kad formuojant asortimentą vertėtų atsižvelgti į tendenciją, rodančią, kad vartotojai migruoja į sveikesnes kategorijas. Konditerijos gamintojai svarsto, ką dabar renkasi šokoladinių batonėlių pirkėjai, nes per pastaruosius kelerius metus kritimas yra tendencingas. Gazuotus gėrimus ir limonadus perkantys namų ūkiai vis dažniau dabar renkasi sultis ir vandenį ir tai yra dar vienas sveikesnių produktų paieškos požymis.

Išsilaiko alkoholis

Robertas Miliauskas, „Liet­koop­sajungos“ valdybos pirmininkas, sako, kad ekspertų keliamos problemos yra aktualios kaimuose ir mažuose miesteliuose, o „Koops“, „Aibės“ ir kitiems tinklams priklausantys prekybininkai jau seniai yra išsprendę minėtas problemas, gauna ekspertų patarimų. Tinklams priklausančių parduotuvių lentynose jau daugelį me­tų nešeimininkauja jokie gamintojai, prekybininkai žino, kaip pozicionuoti pelningiausias prekes.

„Apie 30–40% pajamų kaimų parduotuvės gauna iš alkoholinių gėrimų, tai yra vienintelė galimybė jiems išsilaikyti“, – pabrėžia p. Mi­liauskas. 

Informacija skelbiama Verslo žiniose.